Tikrai esate girdėję įvairių mitybos formų – kiekviena jų turi savo filosofiją, esminių skirtumų, tačiau visos sutaria, kad mityba yra vienas svarbiausių mūsų sveikatos veiksnių.
Kasdien renkamės, kuo maitinsime savo kūną, ir šie pasirinkimai tampa mūsų savijautos rodikliu. Ne veltui sakoma – esame tai, ką valgome. Juk mityba veikia ne tik mūsų kūno formas, bet ir energijos lygį, nuotaiką, virškinimą, imunitetą.
Šiandien patyrinėkime vieną populiarią mitybos formą – šarminę mitybą. Tai būdas maitintis taip, kad mūsų organizme būtų palaikoma rūgščių ir šarmų pusiausvyra, padedanti išlikti gyvybingiems ir sveikiems.
Kas yra šarminė mityba?
Apie šarminę mitybą pirmą kartą pradėta kalbėti daugiau nei prieš šimtą metų. Tada mokslininkai pastebėjo, kad kai kurie maisto produktai po suvirškinimo palieka rūgštesnę, o kiti – labiau šarminę terpę organizme.
Ši mintis išsivystė į vadinamąją šarminės mitybos teoriją – idėją, kad maistas gali daryti įtaką kūno rūgščių ir šarmų pusiausvyrai.
Šiandien mokslas sako paprastai: mityba gali paveikti šlapimo pH ir „rūgštinę apkrovą“ inkstams – t.y. kiek rūgšties turi pašalinti inkstai, kad išlaikytų rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.
Tad šarminė mityba – valgymo būdas, kuris sumažina rūgšties perteklių organizme, padeda palaikyti skysčių, mineralų ir energijos balansą.
Kas vyksta kūne, kai valgome daugiau šarminančių produktų?
Kai valgome daug mėsos, sūrio ar grūdų, mūsų kūnas sukuria daugiau rūgštinių junginių, kuriuos inkstai pašalina per šlapimą. Tačiau jei tokia mityba tęsiasi ilgai, organizmas yra apkraunamas rūgštimi.
Kai į mitybą įtraukiame daugiau vaisių, daržovių ir kitų augalinės kilmės produktų, rūgštinė apkrova sumažėja, o šlapimas tampa šiek tiek šarmingesnis. Tokiu būdu:
> sumažėja rizika formuotis inkstų akmenims;
> lengviau palaikomas kalcio ir magnio balansas (naudinga kaulams);
> palaikoma geresnė virškinimo terpė ir energijos pojūtis.
Kada šarminės mitybos principai taikomi medicinoje?
> Sergant lėtine inkstų liga – kai organizmas gamina per daug rūgščių, gydytojai skiria natrio bikarbonato preparatus arba rekomenduoja vartoti daugiau augalinės mitybos, kad sumažėtų rūgštinė apkrova.
> Turint polinkį į inkstų akmenis – valgant šarminančius produktus ir taip šarminant šlapimą, sumažėja tam tikrų akmenų formavimosi rizika.
> Kai kurie tyrimai rodo, kad mityba, kurioje daugiau daržovių ir vaisių, padeda geriau reguliuoti cukraus lygį ir mažina žemo laipsnio uždegimą organizme.
Kokie produktai šarmina, o kurie rūgština organizmą?
Rūgštinantys (didina rūgštinę apkrovą inkstams) produktai:
> mėsa, žuvis, kiaušiniai,
> sūriai ir dauguma pieno produktų,
> grūdai, duona, kepiniai,
> didelis cukraus ir druskos kiekis.
Svarbu suprasti, kad ne visi rūgštinantys produktai yra „blogi“, bet juos verta balansuoti ir derinti su šarminančiais produktais – daugiau spalvų iš augalų ir mažiau perdirbtų produktų.
Šarminantys (mažina rūgštinę apkrovą) produktai:
> daržovės (ypač lapinės: špinatai, brokoliai, lapinis kopūstas, moliūgai, bulvės),
> vaisiai (bananai, apelsinai, avokadai, obuoliai, melionai),
> žolelės, pupelės, lęšiai, mineralinis vanduo su bikarbonatais.
O kaip yra su obuolių sidro actu – šarmina ar rūgština?
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad actas – rūgštus produktas, todėl turėtų „rūgštinti“ organizmą. Tačiau visgi jis yra priskiriamas prie švelniai šarminančių produktų.
Rūgštus produkto skonis nebūtinai reiškia, kad produktas „rūgština“. Svarbiausias yra jo metabolinis poveikis – t. y. kokią terpę produktas palieka po to, kai jį apdoroja mūsų organizmas. Obuolių sidro actas, ypač nefiltruotas, natūralus, su „acto motina“, virškinimo metu:
> padeda palaikyti sveiką skrandžio rūgštingumą (tai naudinga virškinimui);
> palaiko šarminę pusiausvyrą kraujyje netiesiogiai – skatindamas geresnį mineralų įsisavinimą (kalis, magnis, kalcis);
> turi švelnų šarminantį efektą, kai vartojamas nedideliais kiekiais ir tinkamai praskiestas vandeniu.
Jeigu laikotės šarminančios mitybos principų – obuolių sidro actą drąsiai galite įtraukti į savo mitybos racioną!
Kodėl verta jį vartoti:
> Actas gali padėti skrandžiui efektyviau gaminti rūgštis, reikalingas tinkamam maisto skaidymui.
> Tokiu būdu jis gali gerinti maistinių medžiagų įsisavinimą, ypač iš baltymų, taip pat daržovių ir žalumynų, kurie šarmina organizmą.
> Dėl fermentacijos metu susidarančių gyvųjų bakterijų („acto motinos“) ir organinių rūgščių, actas gali padėti palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą – o būtent čia prasideda tikroji pusiausvyra.
