Kokybiško acto gidas: įdomūs faktai, rūšys ir naudojimas
Actas arba senąja žemaičių kalba oksos – oksiduotas alkoholio produktas, kurio gamybai reikalingos bakterijos – jos oksiduoja alkoholį iki acto rūgšties. Šis fermentuotas skystis skaičiuoja tūkstančius metų, tad yra apipintas įspūdingomis legendomis. Analizuodami liaudies receptus, atrastume, kad actas intensyviai naudotas kone visais gyvenimo atvejais – ir namų švarai, maisto ruošai, ir sveikatai. Taigi šiame straipsnyje trumpai apžvelgsime svarbiausius oksos istorinius aspektus, rūšis, naudojimą ir papasakosime, kokie gamybos ypatumai lemia jo kokybę.
Ką apie actą pasakoja legendos?
Acto fermentacija yra biologinis procesas, kurio istorija, regis, yra senesnė už žmones. Oksos žymių rasta egiptiečių ir kinų induose, o pavadinimas pirmą kartą įvardytas dar 5000 m. pr. m. e. Babiloniečiams jis atstojo prieskonį ir konservantą, suteikusį galimybę išsaugoti į tolimus kraštus gabenamą maistą. Vėliau istorija liudija, kad jis aktyviai naudotas ne tik maistui, bet ir gydymosi, grožio tikslais.
Legendose pasakojama, kad actas buvo Kleopatros dailumo paslaptis – ji nuosekliai šiuo skysčiu tepdavo savo kūną. Sakoma, kad ir garsioji Trojos Elena maudėsi oksos voniose. Panašiais receptais vadovavosi ir japonų geišos, kurios šiuo brandintu skysčiu trindavo plaukus.
Senovės romėnų kariai jį naudojo kaip prausiklį, neutralizuojantį kūno kvapą bei gelbstintį nuo nesunkių sužeidimų. Graikai actą maišydavo su vandeniu ir medumi, vadindami „gėrimu žmonėms“ ir tikėdami, kad toks mišinys suteikia energijos. Hipokratas oksos skyrė kaip vaistą nuo žaizdų, opų ir kvėpavimo takų ligų. Persų gydytojas Avicena šio paslaptingo ir plačiai naudojamo skysčio analizei paskyrė netgi atskirą traktatą.
Manyta, kad oksos organizmui padeda skaidyti riebalus ir angliavandenius, atstatyti medžiagų apykaitą, prisotina organizmą mineralais ir vitaminais, pasirūpina natūraliu odos pH, todėl aktyviai naudotas tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Mūsų protėviai actą pasitelkdavo maudžiant sąnariams, esant nuospaudoms, nudegimams, venų varikozei ar nagų grybeliui. Juo malšindavo refliuksą, tikėjo teigiama įtaka imunitetui.
Kam actas naudojamas šiandien?
Istoriniai faktai yra įspūdingi, bet jie nesibaigė – actas istoriją tęsia ligi šiol. Mūsų amžiuje jis ypač populiarus švaros priemonių, kosmetikos, maisto papildų sudėtyse, taip pat gastronomijoje. Pavyzdžiui, acto rūgštis paryškina maisto ingredientų skonį, suteikia patiekalui sodrumo, ypatingumo. Dėl šių savybių jis yra viena iš sudedamųjų salotų padažų, majonezo, pomidorų padažo, marinatų dalis. Jis lašinamas ant vaisių, sūrių, gali būti pasitelkiamas įvairiems gėrimams gaminti.
Populiarėjant kūnui bei gamtai draugiškoms priemonėms ir vis intensyviau atkreipiant dėmesį į natūralių priemonių gerąsias savybes, actas vis dažniau naudojamas grožio priemonių srityje – išskirtinių šampūnų, muilų ir kondicionierių, veido serumų ir kaukių kūrimui. Kadangi žmogaus organizmas pats gamina acto rūgštį, tikima jo teigiama įtaka sveikatai. Manoma, kad jis gali padėti skatinti medžiagų apykaitą, skrandžio darbą. Dėl šių ir panašių priežasčių oksos pasitelkiamas maisto papildams ir vaistams gaminti.
Kokios yra acto rūšys?
Šiandien parduotuvių lentynose yra nemažai skirtingų actų rūšių – pagaminti iš skirtingų ingredientų, jie stipriai skiriasi savo rūgštingumu, aromatinėmis bei skoninėmis savybėmis. Kad išsirinkti būtų lengviau, greitai peržvelkime pagrindines jo rūšis.
Baltas distiliuotas actas. Sukuriamas fermentuojant distiliuotą alkoholį. Įprastai neturi pikantiškų, aromatinių savybių. Jį rekomenduojame naudoti tada, kai nesinori, jog actas maisto produktui suteiktų papildomų poskonių. Neretai toks pasitelkiamas natūralioms valymo priemonėms gaminti, namų švarai palaikyti.
Balzaminis actas. Jo gimtinė – Italija, gaminamas iš fermentuotos vynuogių misos (sirupo). Dažniausiai brandinamas ąžuolo statinėse ne vieną dešimtį metų. Skoninės, spalvinės ir aromatinės savybės priklauso nuo gamybos ypatumų, bet dažniausiai yra salstelėjęs, tirštas, tamsiai rudos spalvos. Ypač mėgstamas gurmanų. Populiarus salotų padažams, marinatams gaminti ar desertams pagardinti.
Ryžių actas. Gaminamas iš fermentuotų ryžių. Pasižymi lengvumu, draugiškumu pojūčiams – ne per rūgštus, švelnus, gana saldus. Populiarus gaminant azijietiškus patiekalus.
Vyno actas. Kuriamas iš raudonojo arba baltojo vyno. Įprastai rūgštus, aštrus, bet konkretų skonį apibūdinti galima tik žinant vynuogių rūšį. Ypač populiarus marinatams, įvairiems mėsos patiekalams gaminti.
Obuolių sidro actas. Pagamintas iš susmulkintų obuolių skysčio. Pasižymi neintensyviu rūgštingumu, kvepia obuoliais, o daugiausia skoninių savybių atsiskleidžia jei yra gaminamas tradiciniu būdu. Labai populiarus, naudojamas salotoms, salotų padažams, marinatams ruošti ir saldesniems patiekalams ar gėrimams gardinti.
Aromatizuotas actas. Įprastai gaminamas naudojant vyno arba obuolių sidro acto pagrindą, į kurį beriamos vaisių tyrės, žolelės, augalų žiedai. Fermentacijos metu gimsta unikalūs skoniai, tad ir naudojimo būdai gastronomijoje – įvairūs.
Kuo ypatingas obuolių sidro actas?
Obuolių sidro actas iš kitų rūšių išsiskiria vertingosiomis savybėmis, kurios slypi vieninteliame produkto ingrediente – obuolyje. Įvairūs specialistai nuo seno pabrėžia šiame vaisiuje esantį žmogaus organizmui naudingų medžiagų kokteilį – pektinus, flavonoidus, fermentus, skaidulas, probiotikus, įvairių grupių vitaminus, mikroelementus, aminorūgštis. Be abejo, kad medžiagos išliktų galutiniame produkte, t. y. acte, būtina atkreipti dėmesį į jo gamybą.
Geriausia, kad obuolių sidro actas būtų gaminamas tradiciniu būdu, laikantis natūralumo principų – lėtos fermentacijos, žemos temperatūros ir atsisakant pridėtinio cukraus ar kitų priedų. Tokio acto gamyba paprastai susideda iš trijų pagrindinių etapų. Pirmiausia iš surinktų ir susmulkintų obuolių išspaudžiamos sultys – jos žemoje temperatūroje fermentuojamos iki kol virsta obuolių sidru. Vėliau pasitelkiamas kokybiško acto pagrindas – „acto motinėlė“, padedanti tęsti fermentaciją ir suformuoti tradicinį, turtingo skonio ir aromato oksos. Paskutinis gamybos žingsnis – acto brandinimas ąžuole. Medis suteikia jam ypatingą aromatą bei skonį, paskatina atskleisti dar daugiau skoninių savybių.
Kadangi aprašytas gamybos procesas įprastai tęsiasi ilgiau nei metus, kinta acto maistinės ypatybės. Pavyzdžiui, atsiranda kone tris kartus daugiau aminorūgščių, kurios yra svarbi žmogaus organizmo statybinė medžiaga. Dėl tokių aspektų liaudies medicinoje manoma, kad obuolių sidro actas, naudojamas pasitarus su gydytoju ir saikingai, gali padėti jaustis žvaliau ir geriau. Tuo tikėdami ir mes sukūrėme Žemaitijos tradicijų įkvėptą, tautinio paveldo sertifikatą turintį obuolių sidro oksos.
Oksos – su acto „motinėle“ šaltos ir lėtos fermentacijos būdu pagaminti, nepasterizuoti, nefiltruoti, be pridėtinio cukraus, veganams tinkantys actai. Kviečiame pasidairyti po mūsų asortimentą.
