Kartais vienas žmogus gyvenime atsiranda būtent tada, kai labiausiai reikia.
Kiekvienas tikras dalykas turi savo istoriją.
Ji retai prasideda nuo verslo plano, gražios etiketės ar skambaus šūkio. Dažniau – nuo asmeninio ieškojimo, kantrybės, klaidų ir noro suprasti, kaip iš tikrųjų gimsta geras dalykas.
OKSOS istorija prasidėjo nuo noro pasigaminti tokį obuolių sidro actą, kokį prisimenu iš vaikystės – natūralų, gyvą, be skubėjimo. Tokį, kokį kadaise namuose gamindavo močiutė.
Viskas prasidėjo nuo devynių mėnesių laukimo
Prieš daugelį metų savo virtuvėje pradėjau gaminti obuolių sidro actą.
Norėjau tokio, kokio tuo metu niekur negalėjau rasti – iš tikrų obuolių sulčių, natūraliai fermentuoto, nefiltruoto, nepasterizuoto, su gyva acto „motinėle”. Be pridėtinio vandens ir cukraus – tik obuolių sultys, tyla, kantrybė ir laikas.
Pradėjau tiesiog dėl savęs.
Knygose buvau aptikęs senovinių pasakojimų apie actą – jo vietą virtuvėje, maisto išsaugojimo tradicijose ir kasdienybėje. Mane vis labiau domino pats procesas: kaip paprastos obuolių sultys, veikiamos natūralios fermentacijos, palaipsniui virsta tikru obuolių sidro actu.
Tuo metu buvau visiškas pradinukas.
Turėjau daugiau entuziazmo nei technologinių žinių, bet labai norėjau suprasti, kas vyksta šiame lėtame ir jautriame procese.
Pirmą kartą, ko gero, tiesiog nusišypsojo naujoko sėkmė.
Po devynių mėnesių ramaus laukimo gimė pirmasis mano actas. Jis buvo gyvas, kvapnus, sodraus skonio – toks, kokį prisiminiau.
Ilgai juo nepasidžiaugiau.
Actas greitai iškeliavo pas šeimą, draugus ir kaimynus. Norėjosi pasidalinti tuo, ką sukūriau.
Tada nusprendžiau procesą pakartoti.
Tačiau antroji partija nepavyko. Trečioji – taip pat.
Ir tada supratau vieną paprastą, bet svarbią tiesą:
Jeigu vieną kartą kažkas pavyko, dar nereiškia, kad supratai, kodėl tai pavyko.
Fermentacija nėra mygtuko paspaudimas. Tai gyvas biologinis procesas, kuriam reikia žinių, stebėjimo, kantrybės ir pagarbos gamtos ritmui.
Paieškos, apkeliavusios tūkstančius kilometrų
Nenorėjau gaminti „bet ko ir bet kaip”.
Norėjau suprasti, kaip gimsta tikras, natūralus obuolių sidro actas. Ne tik pakartoti rezultatą, bet suprasti visą procesą – nuo obuolių sulčių iki brandinto acto.
Prasidėjo ilgas mokymosi etapas.
Skaičiau knygas, ieškojau užsienio šaltinių, žiūrėjau mažų šeimos ūkių ir tradicinių gamintojų vaizdo įrašus. Kai kuriuos jų teko nagrinėti su profesionalaus vertėjo pagalba, kad suprasčiau specifinius technologinius terminus.
Rašiau laiškus mažiems šeimos ūkiams Prancūzijoje, Škotijoje, Lenkijoje, JAV ir net Naujojoje Zelandijoje.
Siūliausi atvažiuoti savanoriu, dirbti sode, rūsyje ar ūkyje – bet kokį darbą, kad tik galėčiau pabūti šalia žmonių, kurie šį amatą pažįsta geriausiai – iš savo patirties.
Atsakė tik vienas senas škotų gamintojas:
„Esame per maži. Šeimos paslaptimis nesidaliname.”
Teko ieškoti toliau.
Kreipiausi į Lietuvos mokslo įstaigas. Kalbėjausi su mokslininkais, uždavinėjau klausimus, ieškojau atsakymų.
Tik buvo viena bėda – kartais atrodė, kad pas juos klausimų atsirasdavo dar daugiau negu pas mane. 😄
Tačiau šios paieškos buvo svarbios.
Jos padėjo suprasti, kad geras produktas gimsta ne iš vienos paslapties ar vieno recepto.
Jis gimsta iš daugybės bandymų, klaidų, atradimų ir žmonių, kurie savo žiniomis padeda eiti toliau.
Žmogus, kuris pasakė „Man neįdomu."
Tuo metu sutikau profesorių Praną Viškelį.
Turėjau daugybę klausimų apie fermentaciją, mikroorganizmus, žaliavas ir produkto kokybę.
Nuvažiavau pas profesorių su klausimų sąrašu ir paprašiau pagalbos.
Tikėjausi patarimų.
Tačiau profesorius ramiai pažvelgė į mane ir pasakė:
„Man neįdomu.”
Tą akimirką atrodė, kad visos durys užsidarė.
Supratau, kad čia nepadės nei gražūs žodžiai, nei verslo idėjos, nei mano entuziazmas.
Liko tik atvirai papasakoti savo istoriją.
Pažvelgiau profesoriui į akis ir pasakiau:
„Profesoriau, jaunystėje turėjau barus, naktinį klubą. Savo rankomis prisidėjau prie žmonių girdymo ir svaiginimo. Šiandien noriu eiti kitu keliu. Noriu kurti kokybišką, tikrą produktą, kuriame susijungtų gamta, tradicija, laikas ir žinios. Bet man reikia jūsų pagalbos, kad galėčiau tai padaryti iš tikrųjų gerai.”
Profesorius nutilo.
Įdėmiai pažvelgė į mane ir pasakė:
„Gerai. Dirbam.”
Tai buvo labai trumpas pokalbis.
Tačiau man jis tapo vienu svarbiausių pokalbių OKSOS istorijoje.
Kai mokslas susitinka su kantrybe
Nuo tos dienos prasidėjo mūsų bendras kelias.
Profesoriaus žinios, mano smalsumas, daugybė bandymų, klaidų ir ieškojimų pamažu dėliojo tai, kas šiandien yra ŌKSOS.
Man vis labiau aiškėjo, kad natūralios fermentacijos negalima tiesiog paskubinti.
Čia reikia suprasti.
Stebėti.
Mokytis.
Kantriai laukti.
Ir išmokti ne tik veikti, bet kartais ir netrukdyti tam, kas vyksta natūraliai.
Gamta jau turi savo išmintį.
Mūsų darbas – sudaryti sąlygas jai atsiskleisti.
Šis požiūris tapo svarbia ŌKSOS dalimi.
Todėl mums svarbu ne tik tai, kas yra butelyje. Svarbu ir tai, kaip iki jo ateinama: kokios žaliavos naudojamos, kaip vyksta fermentacija, kiek laiko skiriama brandinimui ir kiek dėmesio skiriama kiekvienam etapui.
OKSOS obuolių sidro actas gimsta iš obuolių sulčių, natūralios fermentacijos, laiko ir kantrybės.
Kai kurie mūsų eliksyrai brandinami ąžuolo statinėse.
Kiekvienas procesas turi savo ritmą.
Po daugelio metų vėl susitikome
Dalyvavau „Litfood” klasterio renginyje, kuriame susitiko mokslas, verslas ir maisto inovacijos. Ten vėl spaudžiau ranką profesoriui Pranui Viškeliui.
Kalbėjomės apie naujus OKSOS eliksyrus, ateities idėjas ir tai, ką dar galima sukurti, kai susitinka ilgametė patirtis, mokslas ir noras ieškoti.
Žiūrėjau į profesorių ir galvojau, koks keistas yra gyvenimas.
Kartais žmogus, kurio pirmieji žodžiai tau yra „Man neįdomu”, po daugelio metų tampa vienu iš žmonių, kuriems gali pasakyti:
„Ačiū. Jūs buvote mano kelio dalis.”
Šiandien OKSOS yra kur kas daugiau nei tas pirmasis stiklainis virtuvėje.
Tačiau kažkur giliai vis dar esu tas pats mokinys, kuris nori suprasti, kaip gimsta tikri dalykai.
Galbūt atsakymas paprastesnis, nei atrodo.
Reikia smalsumo pradėti.
Reikia kantrybės nesustoti.
Reikia žmonių, kurie laiku pasako tiesą.
Ir reikia pakankamai tylos, kad galėtum ją išgirsti.
Tyla. Kantrybė. Laikas.
Galbūt nuo to ir prasideda tikri dalykai.
OKSOS – botaninių eliksyrų namai iš Žemaitijos.
Maisto produktas. Ne vaistinis preparatas.
